The Mirage

LT

Vos apšviestame kambarėlyje, Andersas savo mėgstamamee krėsle, palinkęs virš gėrimo, akys ir mintys klaidžioja kažkur toli už lango. Už medžių ir šešėlių peizažo saulė jau nusileidusi, oras prisunktas, kai netikėtai akyse šmėsteli Zako šešėlio siluetas, beaudžiantis efemeriškų pažadų voratinklį. Zakas, kai buvome kartu kaime, kažką murmėjo apie tolimą kraštą, pavadino jį Miražu ir pristatė jį lyg išpirkimo šventovę, prieglobstį, kur nuodėmės ir klaidos išgaruoja į nebūtį.

Ten jis neva ras prieglobstį nuo paliktų mylimųjų karštų pažadų, kurie vyto lyg rudens paskutiniai žiedai. Moterys, kaip Astrid, Ingrida ir kelios kitos, kurios naršė Zako chaotiškos dvasios okeanus, radusios save laivynų pavidalu, užstrigusios ant jo abejingumo dykumos krantų. Tikinčios į tikėjimą, kuris žaidė su jų svajonėmis, jos buvo nuplautos Miražo srovės, siūlančios Zakui palengvinimą nuo žemiškų kančių. Andersas suprato, kad visa tai viso labo bedugnė, spektro likučiai, atsiradę iš Zako infantiliškų nuotykių chaoso. Jis visada žinojo, kad kelionė į mitinį prieglobstį nesunaikins šešėlių ar užtildys užmirštų pažadų ir paliktų mylimųjų aidų. Zako klausa buvo selektyvi, jis toliau ieškojo savo Miražo, tamsaus baro, pakraštyje apleisto miesto, kur realybė susilieja su pagunda ir praeinantis prieglobstis, negalintis nuraminti ilgalaikio skausmo. 

Andersas, žiūrėjo pro langą į begalinę naktį, bandydamas iššifruoti sulaužytos meilės ir sudaužytų pažadų mįslę. Sunkumų kėlė ir tai jog tie meilės piruetai tebuvo viena iš delionės detalių... ką kalbėti dar apie artimųjų skaudinimą, pornografijos gamybą, teisėsaugos pritemptą narkotikų platinimą ir kitas nesąmones. Andersas tų klausimų neiminė, bet rado pamoką, paslėptą tarp širdgėlos ir šešėlių, suprato, kad savo demonų susidūrimas, o ne bėgimas, yra kelias į tikrąjį atpirkimą. Todėl jis prisiekė, ten, savo tamsioje celėje, patogiame fotelyje, kuris buvo jo tylus liudininkas, kad jis netaps Zaku. Neleis atsirasti šešėlių, kur turėtų būti šviesa, ir negims skausmas, kur turėtų gyventi meilė ir nuoširdumas.

Tai nėra etiudas apie atpirkimą ar pasiaukojantį šventumą. Tai istorija apie tai kai dabartinis kelias padengtas sulaužytomis svajonėmis ir suskaldytais vilties likučiais, naujas turi būti iškaltas najame luite. Andersas žinojo, žvilgteldamas į gintarinę bedugnę taurėje, kad meilė ir lojalumas nėra vien žodžiai - tai rimtas pažadas, tvirtas įsipareigojimas eiti neramų kelią kartu, ypač kai kelionė tampa pavojinga. Nors Zakas ir jo Miražo iliuzijos išsilaikė ir erdvė susiliejo su begalinė bedugne, Andersas visgi pasirinko jį mylėti iš tolo, už skausmo ir išdavystės ribų. Per stiklą to šešelio neįsileisdamas šalia minkšto fotelio.

Meilė, mąstė Andersas, yra prieglobstis, pragaro ir rojaus vieta, kur gynyba numetama ir gali viešpatauti tikroji esmė. Zakas, amžinai esantis prisiminimų šešėlinėse gelmėse, nuolat ieškojo pabėgimo, šalutinio kelio, nesuprasdamas, kad praeitis yra nelankstus šešėlis, visuomet slaptai slypintis, nepriklausomai nuo to, koks tolimas yra pabėgimas. Ir būtent čia ir yra ta vieta kurioje slypi tragedija.

Meilė apleista, pažadai sulaužyti, ir begalinis iliuzijos ieškojimas, paliekantis taką sumuštomis sielomis tyliai Miražų nevilties jūroje. Laikas nukalti naują kelią. 

Bridging Divides in an Age of Polarization

In recent times, we've witnessed an escalation in polarizing issues that span across various spectrums of our society. From the political clashes in the United States to the intense debates over COVID-19 vaccinations, from the enduring Israel-Palestine conflict to the ongoing strife in Ukraine, the world seems to be painted in increasingly stark contrasts.

To illustrate, consider the debate over climate change. What was once a scientific discussion has now evolved into a deeply polarized issue. Social media platforms are rife with divergent views, ranging from urgent calls for action to outright denial of the problem. This polarization not only hinders constructive dialogue but also delays crucial actions needed to address the environmental crisis.

A clear example of the change in how people express themselves can be seen when contrasting today's environment with the pre-internet era. In the past, avenues for public expression were limited, and the average person had fewer opportunities to voice their opinions on a public scale. Today, platforms like Twitter and Facebook empower individuals to share their views instantly and widely.

Freedom of expression is a cornerstone of democracy, but it also brings with it the challenge of balancing this freedom with the need to maintain social harmony. Would a single, supervising authority reduce such polarization? The concept is intriguing but complex, with risks of bias and abuse of power.

The issues at hand are not just about differing opinions; they involve deep-rooted historical, cultural, and geopolitical contexts. A single authority might oversimplify these complexities.

Here, the importance of dialogue cannot be overstated. However, we must also recognize situations where dialogue may not be immediately possible. In such cases, the focus should shift towards fostering a culture of coexistence. Coexistence means respecting and acknowledging differences while finding ways to live and work together peacefully.

Encouraging empathy, critical thinking, and the ability to engage constructively with differing viewpoints remains key in reducing polarization. Our educational institutions and media play a crucial role in promoting media literacy and understanding diverse perspectives.

As we navigate this interconnected world, the responsibility to engage respectfully and thoughtfully becomes ever more crucial. The path towards a less polarised , more understanding, and coexistent world lies in finding a delicate balance between freedom and order, individual expression, and collective harmony.

The Cash Register

In the bustling aisles of a supermarket or the quaint corners of a local store, the cash register stands as a sentinel of commerce. To the untrained eye, it's merely a tool for transactions, a mundane piece of equipment. Yet, beneath its metallic exterior lies a profound testament to human ingenuity: the materialization of an intricate accounting system.

Accounting, in its essence, is a theoretical framework. It's a dance of numbers, a symphony of credits and debits that tell a story of financial transactions. This abstract system, rooted in logic and methodical reasoning, finds its physical manifestation in the cash register. Just as a painting is a tangible representation of an artist's vision, the cash register is the concrete embodiment of the abstract principles of accounting.

Drawing a parallel, consider the marvel of modern computing. The human mind, with its boundless capacity for logic, reasoning, and creativity, has been the driving force behind centuries of progress. Yet, how do we transfer this intangible logic into a tangible form? The answer lies in silicon, a material derived from the most ordinary of substances: sand. Through intricate processes, this sand is transformed into microchips, the heart of our computers. These chips, in essence, simulate the logic and reasoning that once resided solely in the human mind. It's a profound realization: the vast landscapes of our thoughts can be mirrored in the microscopic circuits of a computer chip.

The journey from abstract thought to material form is a testament to humanity's ability to bridge the gap between the intangible and the tangible. The cash register, in its everyday simplicity, stands as a symbol of this journey. It's not just a machine; it's a physical representation of the complex web of accounting principles and practices that have been developed over centuries.

The world around us is filled with objects that, on the surface, seem ordinary. Yet, when viewed through the lens of understanding and appreciation, they reveal the profound depth of human thought and innovation. The cash register, like the silicon microchip, serves as a reminder that even the most commonplace items can be the embodiment of grand ideas and intricate systems. In them, we see the tangible results of our abstract thinking, and the limitless potential of the human mind to shape the physical world.